Erin Hunter. Warriors. A dangerous path

- Ugniaširdi? – Jis pažvelgė į viršų, kai prakalbo Aukštoji Žvaigždė -Kodėl tu čia? Ar kas nors nutiko Melsvajai Žvaigždei?
Ugniaširdis pagarbiai nulenkė galvą.
- Mūsų vadė prisikvėpavo dūmų ugnyje, tad ji nėra pakankamai sveika, kad galėtų keliauti. Bet ji atsigaus. – Pridėjo paskubomis. - Tai nieko rimto.
Aukštoji Žvaigždė linktelėjo.
- Ar mes kada nors pradėsim? Mes švaistome mėnulio šviesą. - Suirzęs Kreivojo Žvaigždė pareiškė.
Nelaukdamas atsako, blankiai rainas Upės klano vadas sukniaukė, taip paskelbdamas susirinkimo pradžią. Kai kačių murmėjimas nutilo jis sumiaukė:
- Visų klanų katės, sveiki atvykę į susibūrimą. Šiąnakt prie mūsų prisidėjo naujas vadas, Tigro Žvaigždė. – Jis parodė į stambų karį uodegos vilkstelėjimu. – Tigro Žvaigžde, ar tu pasiruošęs kalbėti?
Padėkodamas mandagiu linktelėjimu Tigro Žvaigždė žengė į priekį, kad kreiptųsi į susirinkusias kates.
- Aš stoviu prieš jus Žvaigždės klano valia. Nakties Žvaigždė buvo kilnus karys, bet jis buvo senas ir neturėjo jėgų kovoti su liga, kai ji atėjo. Jo ginklanešys, Gargažius, taip pat mirė.

Ugniaširdis pajuto, kaip klausantis jo kailis šiaušiasi iš nerimo. Klano vadai gauna devynias gyvybes, kai jie nukeliauja laižynių su Žvaigždės klanu prie mėnulio akmens, o Nakties Žvaigždė buvo tapęs vadu tik prieš kelis sezonus. Kas nutiko jo devynioms gyvybėms? Ar Šešėlio klano liga tokia siaubinga, kad nusinešė jas visas?
Žiūrėdamas žemyn Ugniaširdis pastebėjo Varvanosį, Šešėlio klano vaistytoją, tupintį nulenkus galvą. Ugniaširdis nematė jo veido, bet jo susigūžusi poza rodė, kad jis paskendęs neviltyje. Jam turėtų būti sunku, Ugniaširdis manė, žinoti, kad visų jo įgūdžių nepakako išgelbėti vadą.
- Žvaigždės klanas atvedė mane į šešėlio klaną, kai to jam reikėjo labiausiai. – Tigro Žvaigždė tęsė nuo didžiojo akmens. – Per mažai kačių išgyveno ligą, kad galėtų medžioti žindančioms valdovėms ir senoliams, ar apgintų klaną, ir joks karys nėra pasiruošęs perimti valdžios. Tada Žvaigždės klanas atsiuntė ženklą Varvanosiui, kad kitas didus vadas iškils. Aš prisiekiu savo karių protėviams, kad būsiu tas vadas.
Akies krašteliu Ugniaširdis pastebėjo, kad Varvanosis muistėsi. Dėl kažkokios priežasties jis atrodė nelaimingas dėl ženklo paminėjimo. Ugniaširdis staiga suvokė, kad jo paties užduotis tapo daug sunkesnė. Jei buvo ženklas, tai pats Žvaigždės klanas turėjo išrinkti Tigro Žvaigždę kaip naują Šešėlio klano vadą.


Aišku nei Ugniaširdis nei kokia kita katė negalėjo abejoti jų sprendimu. Ką jis dabar galėtų pasakyti, kad neatrodytų, jog jis bando nuginčyti protėvių valią.
- Žvaigždės klano dėka, - Tigro Žvaigždė tęsė. – Aš parsivedžiau į klaną kitų kačių, kurios įrodė norinčios medžioti ir kovoti už savo naująjį klaną.
Ugniaširdis žinojo tiksliai kurias kates Tigro Žvaigždė turėjo galvoje – valkatų gaują, kuri užpuolė Perkūno klano stovyklą! Jis matė vieną iš jų tupint prie pat didžiojo akmens – Didžiulį oranžinį katiną uodega apsivyniojusį kojas. Paskutinį kartą Ugniaširdis jį matė kai jis grūmėsi su Rainasnuke norėdamas patekti į Perkūno klano augyklą. Ironiškai, kai kurios valkatos užaugo Šešėlio klane ir rėmė tironišką valdovą, Kreivauodegį. Jie buvo išvaryti su savo vadu, kai Perkūno klanas atėjo padėti engiamam klanui.
Aukštoji žvaigždė žengė į priekį su nepatikliu žvilgsniu.
- Kreivauodegio bendrininkai buvo žiaurūs ir ištroškę kraujo, tokie kaip jis. Ar tikrai išmintinga juos įleisti atgal į klaną?
Ugniaširdis suprato Aukštosios Žvaigždės būgštavimą, kadangi tos pačios katės buvo išvariusios Vėjo klaną iš savo teritorijos ir vos jo nesunaikino. Jis mąstė kiek Šešėlio klano karių taip pat dėl to nerimavo. Galų gale, paties Kreivauodegio žudikiško valdymo klanas nukentėjo beveik tiek pat kiek Vėjo klanas. Jis stebėjosi, kad jie priėmė ištremtuosius atgal.
- Kreivauodegio kariai jam pakluso, - atsakė Tigro Žvaigždė ramiai. – Kuris karys nepadarytų to paties dėl savo paties vado? Kario taisyklės sako, kad vado žodis yra įsakymas. -Jis apsilaižė prieš tęsdamas. – Šios katės buvo ištikimos Kreivauodegiui. Jos bus ištikimos man. Juodoji Letena, kuris buvo Kreivauodego ginklanešys, dabar yra mano ginklanešys.


Aukštoji Žvaigždė vis dar atrodė įtarus, bet Tigro žvaigždė sutiko jo žvilgsnį tvirtai.
- Aukštoji Žvaigžde, tu teisus nekęsdamas Kreivauodegio. Jis padarė daug žalos tavo klanui. Bet leisk man priminti, kad priimti jį į Perkūno klaną ir juo rūpintis buvo ne mano sprendimas. Aš iš pat pradžių tam nepritariau, bet kai Melsvoji Žvaigždė reikalavo duoti jam prieglobstį, ištikimybė vadei reiškė, kad turėjau ją palaikyti.
Vėjo klano vadas padvejojo ir tada nulenkė galvą
- Tai tiesa, - jis sumiaukė.
- Tai viskas ko aš prašau yra, kad jūs pasitikėtumėte manimi ir duotumėt mano kariams šansą parodyti, kad jie gali gerbti kario taisykles ir įrodyti savo ištikimybę Šešėlio klanui. – Tigro Žvaigdė pareiškė
Galbūt, Ugniaširdis galvojo viltingai, dabar, kai Tigro žvaigždė pasiekė savo ambiciją jis tikrai taps puikiu vadu. Jis sakė, kad ištremtieji nusipelnė kito šanso, gal tas pats galioja ir Tigro Žvaigždei. Ir vis dėlto kiekvienas plaukelis Ugniaširdžio kailyje šiaušėsi. Jis vis dar norėjo parodyti Tigro Žvaigždei, kad Perkūno klanas nepuls jam po kojomis.
Jis buvo taip giliai susimąstęs, kad vargiai suvokė, jog Tigro Žvaigždė baigė kalbėti susirinkusiems klanams.

KLANŲ KARIAI
Pavojingu Keliu
Ugniaširdis spoksojo į naująjį Šešėlio klano vadą kuris tupėjo ant didžiojo akmens. Jis kraipė savo didelę galvą tai į vieną pusę tai į kitą. Katino ūsai judėjo, jo blizgus kailis su gintarinėmis akimis, rodos, triumfuodami blizgėjo.
- Tigro Nagas, - sumurmėjo Ugniaširdis.
Jo senas priešas, kuris jį bandė nužudyti daugiau negu kartą - dabar buvo viena galingiausiu kačių miške.
Mėnulis pakilo aukštai virš Keturių Medžių, dalindamas savo šaltą šviesą keturių klanų katėms, susirinkusioms į susirinkimą. Visos katės buvo sukrėstos sužinojusios, kad Nakties Žvaigždė - Šėšėlio Klano vadas, mirė. Bet nė viena katė miške, nesitikėjo, kad Šėšėlio Klano vadas bus Tigro Nagas, buvęs Perkūno Klano ginklanešys.
Šalia Ugniaširdžio, Tamsiadryžis tupėjo besijaudindamas, jo akys blizgėjo. Ugniaširdis mąstė, kokios mintys dabar dėjosi juodojo katino galvoje. Kai Tigro Nagas buvo išvytas iš Perkūno Klano, jis pakvietė savo seną draugą eiti su juo, bet Tamsiadryžis atsisakė. Ar šiuo metu jis gailisi dėl šio sprendimo?
Ugniaširdis sugavo Smėlio Audros žvilgsnį. Ji palinko prie jo.
- Kas čia vyksta? - sušnypštė katė jam į ausį. - Tigro Nagas yra išdavikas, jis negali valdyti Šešėlio Klano!
Ugniaširdis dvejojo. Vos prisijungęs prie Perkūno klano, jis sužinojo kad Tigro Nagas nužudė Raudonauodegi - to meto ginklanešį. Kai Tigro Nagas tapo ginklanešiu, jis leido valkatoms užpulti Perkūno Klano stovyklą, bandydamas nužudyti klano vadę - Melsvąją Žvaigždę, nes tada jis būtu tapęs vadu. Deja, kaip bausmę už tai ką padarė katinas buvo ištremtas iš klano ir miško.
Vargu ar tai duoda garbės klano vadui.
- Bet Šešėlio klanas to nežino, - sumurmėjo Ugniaširdis Smėlio audrai. - Nei vienas klanas nežino to.
- Tada tu turėtum jiems tai pasakyti.
Ugniaširdis pagarbiai žvilgtelėjo į Aukštąją Žvaigždę ir Kreivąją Žvaigždę, Vėjo Klano ir Upės Klano vadus, kurie stovėjo šalia Tigro Žvaigždės ant Didžiosios Uolos. Ar jie klausytų, jei jis pasakytų jiems, ką jis žinojo? Šešėlio Klanas iškentė tiek daug nuo Kreivauodegio kraujo ištroškusio vadovavimo, sekto viską nusiaubiančios ligos, kad jie turbūt nesirūpins, ką jų naujas vadas padarė, iki tol, kol jis pavers juos į stiprų Klaną vėl.
Ugniaširdis negalėjo jausti palengvėjimo, kad Tigro Nagas tapo Šešėlio Klano vadu, o ne Perkūno klano. Bet galbūt dabar Perkūno Klanas išvengs Tigro Nago užpuolimų ir pagaliau Ugniaširdis galės ramiai vaikščioti po mišką, negalvodamas kad jį kas nors seka.
Katinas kovojo su savo prieštaringomis mintimis. Jis žinojo kad niekada sau neatleis jeigu leis Tigro Nagui tapti stipriu, net nepaprieštaravus.
- Ugniaširdi!
Jis apsisuko ir išvydo Debesies Letena, baltasis mokinys kalbėjo beperstojo, o už jo buvo ruda karė - Pelės Kailis.
- Ugniaširdi, nejaugi leisi tam lapės mešlui, perimti valdžią?
- Tyliau, Debesies Letena, - paliepė ginklanešys. - Aš ža... - jį pertraukė Tigro nagas tupintis ant didžiojo akmens.
- Man malonu būti su jumis, šią nuostabią naktį, - prabilo didelis rainis. - Nakties Žvaigždė mirė nuo ligos kuri pražudė daugybę mano klano kačių, tad dabar aš čia prieš jus stoviu kaip naujasis Šešėlio klano vadas.
Aukštoji Žvaigždė, juodai baltas Vėjo klano vadas, atsisuko į jį.
- Sveikas atvykęs, Tigro žvaigžde, – jis sukniaukė, pagarbiai nusilenkdamas. - Tegu Žvaigždės klanas eina su tavimi.
Kreivoji žvaigždė miauktelėjo sutikimą ir naujasis Šešėlio klano vadas pripažindamas jį nulenkė galvą.
- Aš dėkoju jums už jūsų sveikinimus, - atsakė Tigro Žvaigždė. - Man yra garbė stovėti čia su jumis, aš norėčiau, kad aplinkybės būtų kitokios
- Palauk minutėlę, - Aukštoji Žvaigždė pertraukė jį. - Čia mūsų turi būti keturi. - Jis įsižiūrėjo žemyn į kačių minią. - Kur yra Perkūno Klano vadas?
- Na, pirmyn, - Ugniaširdis jautė katę stumtelint jį, ir žvilgtelėjęs pamatė, kad Pūga prisijungė prie kitų Perkūno Klano karių. - Tu perimi Melsvosios Žvaigždės vietą, atsimeni?
Ugniaširdis linktelėjo jam. Po širdies tvinksnio jis jau ropštėsi ant Didžiosios Uolos, kad atsidurtų šalia trijų vadų. Minutėlę jam užgniaužė kvapą. Ugniaširdis drebėjo, o daugybė smalsių akių buvo įsmigusios tiesiai į jį.
- Ugniaširdi? - Jis pažvelgė į viršų, kai prakalbo Aukštoji Žvaigždė - Kodėl tu čia? Ar kas nors nutiko Melsvajai Žvaigždei?
Ugniaširdis pagarbiai nulenkė galvą.
- Mūsų vadė prisikvėpavo dūmų ugnyje, tad ji nėra pakankamai sveika, kad galėtų keliauti. Bet ji atsigaus. – Pridėjo paskubomis. - Tai nieko rimto.
Aukštoji Žvaigždė linktelėjo.
- Ar mes kada nors pradėsim? Mes švaistome mėnulio šviesą. - Pareiškė suirzęs Kreivoji Žvaigždė.
Nelaukdamas atsako, blankiai rainas Upės klano vadas sukniaukė, taip paskelbdamas susirinkimo pradžią. Kai kačių murmėjimas nutilo jis sumiaukė:
- Visų klanų katės, sveiki atvykę į susibūrimą. Šiąnakt prie mūsų prisidėjo naujas vadas, Tigro Žvaigždė. – Jis parodė į stambų karį uodegos vikstelėjimu. – Tigro Žvaigžde, ar tu pasiruošęs kalbėti?
Padėkodamas mandagiu linktelėjimu, Tigro Žvaigždė žengė į priekį, kad kreiptųsi į susirinkusias kates.
- Aš stoviu prieš jus Žvaigždės Klano valia. Nakties Žvaigždė buvo kilnus karys, bet jis buvo senas ir neturėjo jėgų kovoti su liga, kai ji atėjo. Jo ginklanešys, Gargažius, taip pat mirė.
Ugniaširdis pajuto, kaip klausantis jo kailis šiaušiasi iš nerimo. Klano vadai gauna devynias gyvybes, kai jie nukeliauja laižynių su Žvaigždės klanu prie Mėnulio Akmens, o Nakties Žvaigždė buvo tapęs vadu tik prieš kelis sezonus. Kas nutiko jo devynioms gyvybėms? Ar Šešėlio Klano liga tokia siaubinga, kad nusinešė jas visas?
Žiūrėdamas žemyn Ugniaširdis pastebėjo Varvanosį, Šešėlio klano vaistytoją, tupintį nulenkus galvą. Ugniaširdis nematė jo veido, bet jo susigūžusi poza rodė, kad jis paskendęs neviltyje. Jam turėtų būti sunku. Ugniaširdis manė, žinoti, kad visų jo įgūdžių nepakako išgelbėti vadą.
- Žvaigždės Klanas atvedė mane į Šešėlio Klaną, kai to jam reikėjo labiausiai. – Tęsė Tigro Žvaigždė nuo Didžiojo Dkmens. – Per mažai kačių išgyveno ligą, kad galėtų medžioti žindančioms valdovėms ir senoliams, ar apgintų klaną, ir joks karys nėra pasiruošęs perimti valdžios. Tada Žvaigždės klanas atsiuntė ženklą Varvanosiui, kad kitas didus vadas iškils. Aš prisiekiu savo karių protėviams, kad būsiu tas vadas.
Akies krašteliu Ugniaširdis pastebėjo, kad Varvanosis muistėsi. Dėl kažkokios priežasties jis atrodė nelaimingas dėl ženklo paminėjimo. Ugniaširdis staiga suvokė, kad jo paties užduotis tapo daug sunkesnė. Jei buvo ženklas, tai pats Žvaigždės klanas turėjo išrinkti Tigro Žvaigždę kaip naują Šešėlio klano vadą. Aišku nei Ugniaširdis, nei kokia kita katė negalėjo abejoti jų sprendimu. Ką jis dabar galėtų pasakyti, kad neatrodytų, jog jis bando nuginčyti protėvių valią?
- Žvaigždės Klano dėka, - Tigro Žvaigždė tęsė. – Aš parsivedžiau į klaną kitų kačių, kurios įrodė norinčios medžioti ir kovoti už savo naująjį klaną.
Ugniaširdis žinojo tiksliai kurias kates Tigro Žvaigždė turėjo galvoje – valkatų gaują, kuri užpuolė Perkūno klano stovyklą! Jis matė vieną iš jų tupint prie pat didžiojo akmens – Didžiulį oranžinį katiną uodega apsivyniojusį kojas. Paskutinį kartą Ugniaširdis jį matė kai jis grūmėsi su Rainasnuke norėdamas patekti į Perkūno klano augyklą. Ironiškai, kai kurios valkatos užaugo Šešėlio klane ir rėmė tironišką valdovą, Kreivauodegį. Jie buvo išvaryti su savo vadu, kai Perkūno klanas atėjo padėti engiamam klanui.
Aukštoji žvaigždė žengė į priekį su nepatikliu žvilgsniu.
- Kreivauodegio bendrininkai buvo žiaurūs ir ištroškę kraujo, tokie kaip jis. Ar tikrai išmintinga juos įleisti atgal į klaną?
Ugniaširdis suprato Aukštosios Žvaigždės būgštavimą, kadangi tos pačios katės buvo išvariusios Vėjo klaną iš savo teritorijos ir vos jo nesunaikino. Jis mąstė kiek Šešėlio klano karių taip pat dėl to nerimavo. Galų gale, paties Kreivauodegio žudikiško valdymo klanas nukentėjo beveik tiek pat kiek Vėjo klanas. Jis stebėjosi, kad jie priėmė ištremtuosius atgal.
- Kreivauodegio kariai jam pakluso, - atsakė Tigro Žvaigždė ramiai. – Kuris karys nepadarytų to paties dėl savo paties vado? Kario taisyklės sako, kad vado žodis yra įsakymas. -Jis apsilaižė prieš tęsdamas. – Šios katės buvo ištikimos Kreivauodegiui. Jos bus ištikimos man. Juodoji Letena, kuris buvo Kreivauodego ginklanešys, dabar yra mano ginklanešys.
Aukštoji Žvaigždė vis dar atrodė įtarus, bet Tigro žvaigždė sutiko jo žvilgsnį tvirtai.
- Aukštoji Žvaigžde, tu teisus nekęsdamas Kreivauodegio. Jis padarė daug žalos tavo klanui. Bet leisk man priminti, kad priimti jį į Perkūno klaną ir juo rūpintis buvo ne mano sprendimas. Aš iš pat pradžių tam nepritariau, bet kai Melsvoji Žvaigždė reikalavo duoti jam prieglobstį, ištikimybė vadei reiškė, kad turėjau ją palaikyti.
Vėjo klano vadas padvejojo ir tada nulenkė galvą
- Tai tiesa, - jis sumiaukė.
- Tai viskas ko aš prašau yra, kad jūs pasitikėtumėte manimi ir duotumėt mano kariams šansą parodyti, kad jie gali gerbti kario taisykles ir įrodyti savo ištikimybę Šešėlio klanui. – pareiškė Tigro Žvaigždė.
Galbūt, viltingai galvojo Ugniaširdis, dabar, kai Tigro žvaigždė pasiekė savo ambiciją jis tikrai taps puikiu vadu. Jis sakė, kad ištremtieji nusipelnė kito šanso, gal tas pats galioja ir Tigro Žvaigždei. Ir vis dėlto kiekvienas plaukelis Ugniaširdžio kailyje šiaušėsi. Jis vis dar norėjo parodyti Tigro Žvaigždei, kad Perkūno Klanas nepuls jam po kojomis.
Jis buvo taip giliai susimąstęs, kad vargiai suvokė, jog Tigro Žvaigždė baigė kalbėti susirinkusiems klanams.
- Ugniaširdi? – sumiaukė Aukštoji Žvaigždė. – Gal dabar Tu nori kalbėti?
Ugniaširdis nervingai gurktelėjo ir žengė pirmyn vėsia ir lygia uola. Apačioje jis galėjo matyti Smėlio Audrą ir kitas Perkūno Klano kates, žiūrinčias į jį su viltimi; išblyškusi rusva katė stebėjo jį su švytėjimu ir susižavėjimu akyse.
Kiek drąsiau pasijutęs, Ugniaširdis pradėjo kalbėti. Jis neketino apsimesti, kad Perkūno Klano stovykla nebuvo nuniokota nesenai įvykusio gaisro, bet taip pat jis nenorėjo sudaryti įspūdžio, kad Klanas buvo silpnas. Leopardo Kailis, Upės Klano ginklanešė, klausė įdėmiai. Kai Ugniaširdis žvilgtelėjo į ją, katė susiaurino savo akis, tarytum ji vertino jo žodžius. Upės Klanas padėjo Perkūno Klanui pasprukti nuo gaisro, ir jokia katė nežinojo to geriau negu Leopardo Kailis, kokie pažeidžiami jie buvo.
- Prieš kelias aušras, - pranešė Ugniaširdis. - Ugnis prasidėjo kirtavietėje ir apėmė visą mūsų stovyklą. Striukauodegis ir Lopiniuotis mirė, ir Klanai gerbia juos. Ir mes ypač gerbiame Geltonąją Iltį. Ji grįžo į degančią stovyklą, kad išgelbėtų Striukauodegė. - Jis palenkė savo galvą, prisiminimai apie senąją vaistytoją buvo beveik jį užvaldę. - Aš suradau ją jos guolyje, ir aš buvau su ja, kai ji mirė.
Nerimo aimana pasklido tarp klausančių kačių. Ne tik Perkūno Klanas turėjo priežastį liūdėti dėl Geltonosios Ilties mirties. Ugniaširdis pastebėjo Varvanosį, sėdintį ir įdėmiai žiūrintį į viršų, jo akys buvo aptemdytos liūdesio. Jis buvo Geltonosios Ilties mokinys, kai ji buvo Šešėlio Klano vaistytoja, prieš tai, kai Kreivauodegis ją išvijo.

Gal, mąstė Ugniaširdis, dabar kai Tigro Žvaigždė įgyvendino savo norą vadovauti, jis taps geru ir išmintingu vadu. Juk jis sakė, kad išvytos katės gali gauti kitą šansą. Galbūt viskas galioja ir pačiam Tigro Žvaigždei? Ugniaširdžio kailis ir toliau šiaušėsi. Katinas svarstė kaip būtų geriau parodyti, kad Perkūno Klano pasitikėjimo jis taip greit neįgis.
Ugniaširdis buvo paskendęs savo mintyse, kad nė nesusigaudė, kad Tigro Žvaigždė jau baigė savo kalbą.
- Ugniaširdi? – sumiaukė Aukštoji Žvaigždė. – Gal dabar Tu nori kalbėti?
Ugniaširdis nervingai gurktelėjo ir žengė pirmyn vėsia ir lygia uola. Apačioje jis galėjo matyti Smėlio Audrą ir kitas Perkūno Klano kates, žiūrinčias į jį su viltimi; išblyškusi rusva katė stebėjo jį su švytėjimu ir susižavėjimu akyse.
Kiek drąsiau pasijutęs, Ugniaširdis pradėjo kalbėti. Jis neketino apsimesti, kad Perkūno Klano stovykla nebuvo nuniokota nesenai įvykusio gaisro, bet taip pat jis nenorėjo sudaryti įspūdžio, kad Klanas buvo silpnas. Leopardo Kailis, Upės Klano ginklanešė, klausė įdėmiai. Kai Ugniaširdis žvilgtelėjo į ją, katė susiaurino savo akis, tarytum ji vertino jo žodžius. Upės Klanas padėjo Perkūno Klanui pasprukti nuo gaisro, ir jokia katė nežinojo to geriau negu Leopardo Kailis, kokie pažeidžiami jie buvo.
- Prieš kelias aušras, - pranešė Ugniaširdis. - Ugnis prasidėjo kirtavietėje ir apėmė visą mūsų stovyklą. Striukauodegis ir Lopiniuotis mirė, ir Klanai gerbia juos. Ir mes ypač gerbiame Geltonąją Iltį. Ji grįžo į degančią stovyklą, kad išgelbėtų Striukauodegė. - Jis palenkė savo galvą, prisiminimai apie senąją vaistytoją buvo beveik jį užvaldę. - Aš suradau ją jos guolyje, ir aš buvau su ja, kai ji mirė.
Nerimo aimana pasklido tarp klausančių kačių. Ne tik Perkūno Klanas turėjo priežastį liūdėti dėl Geltonosios Ilties mirties. Ugniaširdis pastebėjo Varvanosį, sėdintį ir įdėmiai žiūrintį į viršų, jo akys buvo aptemdytos liūdesio. Jis buvo Geltonosios Ilties mokinys, kai ji buvo Šešėlio Klano vaistytoja, prieš tai, kai Kreivauodegis ją išvijo.
- Mūsų nauja vaistytoja bus Pelenė, - tęsė Ugniaširdis. – Melsvoji Žvaigždė prikvėpavo daug dūmų per gaisrą, tačiau ji jau sveiksta. Nė vienas mūsų kačiukas nenukentėjo. Šiuo metu mes atstatome mūsų stovyklą.
Jis neminėjo grobio stygiaus apdegusioje miško dalyje, ar to, kad jų stovykla yra vis dar pažeidžiama, nepaisant to, kad jie bando atstatyti jos sienas. - Mes turime padėkoti Upės Klanui, - jis pagarbiai linktelėjo Kreivajai Žvaigždei. - Jie davė mums pastogę savo stovykloje per gaisrą. Be jų pagalbos, daugiau mūsų kačių būtų mirę.
Kadangi Kreivoji Žvaigždė pripažino jo žodžius linktelėdamas, Ugniaširdis negalėjo nepažvelgti į Leopardo Kailį vėl. Upės Klano ginklanešė nenuleido nuo jo gintarinių akių.
Darydamas pauzę, kad giliai įkvėptų, Ugniaširdis, pasuktas į Tigro Žvaigždę. - Perkūno Klanas pritaria, kad Žvaigždės Klanas paskyrė tave vadu, - sukniaukė jis. - Tavo atsivestos katės bastėsi po kitų klanų teritorijas, tad labai gerai, kad jos ir vėl turi savo Klaną. Mes manome, kad jos laikysis kario kodo ir nekels letenos į kitų Klanų teritorijas - Ugniaširdis išvydo nuostabą Tigro Žvaigždės akyse ir toliau tęsė savo kalbą. - Tačiau mes nepakęsime jokių įsibrovimų į Perkūno Klano teritorijas. Nepaisant gaisro, mes esame pakankamai stiprūs, kad išvarytume bet kokią katę, kuri įžengs į mūsų teritoriją. Mes nebijome Šešėlio Klano.
Vienas ar du pritarimo šūksniai iš Perkūno Klano karių apačioje. Tigro Žvaigždė supurškė ir prisimerkė.
- Drąsūs žodžiai, Ugniaširdi. Jūs neturite bijoti Šešėlio Klano.
Ugniaširdis norėjo, kad jis galėtų tikėti juo. Lenkdamas jo galvą sutikdamas, jis atsitraukė vėl, jo kailis, susilygino iš palengvėjimo, kad jo eilė kalbėti buvo baigta, ir ėmė klausytis, kaip Aukštoji Žvaigždė ir Kreivoji Žvaigždė pranešinėjo savo Klanų naujienas - jie pranešė apie papildomus dvikojus prie upės.
Kai susirinkimas oficialiai baigėsi, Ugniaširdis nušoko žemyn prie grupės Perkūno Klano karių po Didžiąja Uola.
- Tavo kalba buvo gera - sukniaukė Pūga. Smėlio Audros akys švytėjo, kai ji pažiūrėjo į Ugniaširdį. Ji prispaudė savo snukutį prie jo kaklo.
Ugniaširdis greitai lyžtelėjo jos žandą.
- Laikas eiti, - sumiaukė jis. - Atsisveikinkite ir jei kas paklaus, atsakykite, kad Perkūno Klanas laikosi gerai.
Kačių grupės jau skirstėsi, kadangi visi keturi Klanai pasiruošė išvykti. Ugniaširdis pradėjo dairytis likusios dalies jo karių. Jis sugavo atodūsį pažįstamos mėlynai pilkos formos ir ji mostelėjo Ugniaširdžiui, kad jie prisidėtų prie jos.
- Sveika, Ūkanotoji Pėda. - Sukniaukė jis. - Kaip laikaisi? Kaip Pilkadryžis? Nemačiau jo čia šiąnakt.
Pilkadryžis buvo pirmas Ugniaširdžio draugas Perkūno klane; jie kartu mokėsi kaip mokiniai. Bet tada Pilkadryžis pamilo Sidabrinę Srovę, jauną Upės Klano karę, tačiau ji mirė gimdydama jo kačiukus. Pilkadryžis paliko Perkūno Klaną, kad galėtų kartu su kačiukais būti Upės Klane. Keli mėnuliai jau praėjo ir Ugniaširdis jo ilgėjosi.
- Pilkadryžis neatvyko, - sukniaukė Upės Klano valdovė apsivyniodama uodegą aplink letenas. - Leopardo Kailis neišleido jo. Ji buvo įsiutusi dėl jo elgesio per gaisrą. Ji sako, kad širdyje jis vis dar ištikimas Perkūno Klanui.
Ugniaširdis turėjo sutikti, kad Leopardo Kailis buvo turbūt teisi. Pilkadryžis jau paklausė Melsvosios Žvaigždės, ar jis galėtų grįžti atgal į klaną, tačiau ji nesutiko.
- Tai kaip jis laikosi? - paklausė dar kartą Ugniaširdis.
- Gerai - sukniaukė Ūkanotoji Pėda. - Kaip ir kačiukai. Jis paprašė, kad aš sužinočiau, kaip tau sekasi po gaisro. Tai sakai, kad Melsvoji Žvaigždė sunkiai neserga?
- Na, ji greitai pasveiks, - pažadėjo Ugniaširdis. Ugniaširdis nemelavo. Perkūno Klano vadė tikrai greitai sveiko, bet dar kelis mėnulius ji turės praleisti prižiūrima vaistytojos. Melsvoji Žvaigždė pradėjo abejoti savo sprendimais ir savo karių ištikimybe. Tigro Nago išdavystė ją smarkiai sukrėtė ir Ugniaširdis svarstė, kaip ji sureaguos, kad buvęs ginklanešys dabar yra Šešėlio Klano vadas.
- Džiaugiuosi, kad ji sveiksta, - Ūkanotosios Pėdos kniaukimas nutraukė jo apmąstymus.
Ugniaširdis sukrutino ausis.
- Kaip laikosi Kreivoji Žvaigždė? - paklausė jis keisdamas temą. Upės Klano vadas atrodė silpnas kai leido Perkūno Klanui apsistoti jų stovykloje, o šiąnakt, prie Tigro Žvaigždės jis atrodė dar senesnis nei Ugniaširdis jį prisiminė. Bet galbūt tai neturėjo jo stebinti. Upės Klano vadas turėjo daug rūpesčių, kai jo Klanas buvo išvytas iš teritorijų ir kai dvikojai užnuodė jų upę. Negana to, Pilkadryžio mylima Sidabrinė Srovė buvo Kreivosios Žvaigždės dukra, tad po jos mirties, Upės Klano vadas iki šiol kenčia nuo širdgėlos.
- Jis laikosi gerai, - sumiaukė Ūkanotoji Pėda. - Bet aš vietoj tavęs jaudinčiausi dėl Pilkuolės. Ji atrodo tokia sena, kad aš bijau, kad greitai iškeliaus į Žvaigždės Klaną.
Ugniaširdis norėjo lyžtelėti jaunąją valdovę, tačiau jis nebuvo tikras, kaip reaguos Upės Klano katės. Pilkuolė sakė, kad Ugniaširdis vienintelis žino, kad Pilkuolė augino Melsvosios Žvaigždės kačiukus ir ji nebuvo tikra jų motina. Ąžuolo Šerdis, kačiukų tėvas, juos atnešė Pilkuolei vos gimusius ir ji sutiko juos priglausti. Bet jų tikra motina visada liks Melsvoji Žvaigždė.
Ugniaširdis ėmė tyliai murmėti po nosimi ir skubiai atsisveikino su Ūkanotaja Pėda. Jis negalėjo atsitratyti minties, kad Klanus užklups nelaimė. Ir viskas dėl Melsvosios Žvaigždės paslapties.